Rasos istorija: „Išmokau, kad visada reikia klausyti širdies balso.“

Nepaisant sėkmės Lietuvoje, kur ji dirbo naujienų redaktore, žurnaliste ir net vieno žurnalo vyr. redaktore, nuotykių kupina Rasos dvasia troško daugiau. Jos kelionės nuvedė ją į Amsterdamą, kur ji gyveno penkerius metus, pasinėrusi į menus. Tačiau jos solo kelionė į Marakešą iš tikrųjų pakeitė jos gyvenimą. Įsimylėjusi šurmuliuojantį miesto chaosą, Rasa nusprendė Maroką paversti savo namais.
Maroke ji panaudojo savo įgūdžius kurdama tinklaraštį „Blondinė Maroke“, kuris peraugo į anglišką versiją „Blondie in Morocco“. Rasą lydėjo sėkmė, sulaukdama daugybės laiškų su prašymais padėti suplanuoti keliones. Taip jai pavyko savo  tinklaraštį paversti klestinčia tarptautine kelionių planavimo platforma.

Rašydama ir planuodama keliones, ji ir toliau dalijasi Maroko grožiu. 

Rasos istorija primena mums visiems, kad kartais netikėčiausi keliai gali nuvesti į
labiausiai patinkančias vietas.

Papasakokite savo istoriją.

Esu kilusi iš mažo miestelio, Kelmės. Vilniaus dailės akademijoje baigiau menotyros studijas. Pamenu, tik baigusi bakalaurą, pirmu numeriu įstojau ir į magistro studijas, bet vasarai išvažiavau pakeliauti, ir nusprendžiau, kad pasaulis daug įdomesnis, nei studijos. Taip ir prasidėjo mano pasaulio gyventojos odisėja (žinoma, dabar kiek gailiuosi, kad studijų nebaigiau – bet turbūt tuomet nebūčiau čia, Maroke).
Lietuvoje ne vienerius metus dirbau įvairiuose žiniasklaidos kanaluose: buvau ir naujienų redaktorė, žurnalistė, vieno laisvalaikio žurnalo vyr. redaktorė. Po to perėjau į šiuolaikinio meno komunikaciją tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius”, galerijoje „Meno niša” ir kituose projektuose. Puikiai su komanda susidirbome, esu labai atsakinga, todėl dėkoju visatai ir vadovei, kad manimi pasitikėjo, ir iki šiol esu komandos dalis – freelancerė (jau beveik dešimt metų).
Pirma mano pasaulio stotelė buvo Amsterdamas, ten su pertraukomis pagyvenau apie penkerius metus, dirbau su menais. Visgi, kažkuo Europa netraukė, per daug taisyklių, tvarkos, kaip žurnalistei mano trūko istorijų, chaoso. Todėl po mano pirmos solo kelionės į Marakešą, įsimylėjau ne tik jį, bet ir marokietį. Visiškai standartinė, daugumos į Maroką atsikrausčiusių užsieniečių merginų istorija 🙂 Meilė baigėsi, tačiau meilė Marokui tik prasidėjo.
Kuomet atsikrausčiau gyventi į Maroką, nelabai žinojau, ką ten veiksiu, todėl pradėjau daryti tai, ką geriausiai moku – rašyti. Sukūriau tinklaraštį „Blondinė Maroke”, vėliau atsirado ir angliška jo versija „Blondie in Morocco”. Pradžioje apie Maroką rašiau dėl malonumo, daug keliavau. Sulaukiau daugybės laiškų su prašymais padėti suplanuoti keliones. Džiaugiausi, kad tinklaraštis tapo populiarus, nes tuo metu internete buvo labai mažai informacijos apie Maroką. Taip ir prasidėjo mano kelionių planuotojos avantiūra, kelionių tinklaraštis peraugo į tarptautinę kelionių planavimo platformą.

Kaip gyvenimas atrodė anksčiau?

Iki Maroko mano gyvenimas buvo standartinis: darbas, namai, vakarėliai savaitgaliais, keletas kelionių per metus. Gal dabar, kai jau esu vyresnė, kartais pagalvoju, kaip mano gyvenimas būtų pasisukęs, jei būčiau nesileidusi į avantiūras…. Jau norisi gyventi sėsliau, ramiau, tačiau ne vienas pažįstamas, susikūręs rimtą gyvenimą per anksti, dabar patiria krizę, ir daug vėliau grįžta į tą fazę, kurioje aš buvau seniau. O aš, atvirkščiai, dabar visai noriu būti jų vietoje, ir pradėti ramesnį gyvenimą.

Kaip kilo mintis pakeisti savo gyvenimą?

Pamenu, gyvendama Lietuvoje turėjau labai gerą darbą, mašiną, vaikiną, nuomojausi puikų butą, aktyviai gyvenau, bet pagalvojau – nejaugi tai viskas? Tobulas gyvenimas, o man dar tik dvidešimt keli… Supratau, kad tai galiu bet kada susikurti, vadinasi, reikia leistis į gyvenimo avantiūras (jaunatviška išvada hahaha).

Didžiausios pamokos kurias išmokote kelionėje?

Išmokau, kad visada reikia klausyti širdies balso. Išmokau būti pakantesne ir kryptingai siekti savo tikslo. Daug kas sako, kad mano gyvenimas puikus – galiu gyventi Maroke ir planuoti keliones; dirbti su menais Lietuvoje (juk tai mano profesija). Tačiau tai sugebėjau padaryti per tikrai sunkų darbą, atsakingumą – užtrunka nemažai laiko. Ir turbūt svarbiausia, ką išmokau, apžvelgiant mano ilgametį gyvenimą užsienyje: darant sprendimus, pagalvoti, ar jie bus naudingi mano „ateities” man, net jei dabar nebus jokio rezultato.

Gal atradote, sužinojote naujų dalykų apie save?

Sužinojau, kad esu tikrai užsispyrusi, perfekcionistė ir lengvai nepasiduodu. Tačiau taip pat sužinojau, kad moku puikiai atsipalaiduoti, būti pakanti, spontaniška ir perfekcioniste tik ten, kur to reikia.

Jei darytumėte viską nuo pradžių, ką darytumėte kitaip?

Kartais apie tai pagalvoju…. Kitaip daryčiau tai, kad iškart mokyčiausi kalbų – gyvendama Nyderlanduose taip ir neišmokau gerai kalbėti olandiškai. Maroke pradžioje irgi buvo nelengva, kol „prasimušiau” su kalbomis. Kalbos atveria duris į šalies pažinimą.
Taip pat savo kelionių planuotojos karjeros pradžioje buvo labai kukli – galvojau, kad gal per mažai žinau, keliavau, neturiu patirties, kol pamačiau, kad kiti tai daro net niekada negyvenę Maroke ar beveik nieko apie jį nežinodami. Tai jei kažką keisčiau, tai būčiau daug drąsesnė ir labiau pasitikinti savo jėgomis – kokia esu dabar, bet tai pasiekti užtruko nemažai metų.

Ar baisu leistis į gyvenimo nuotykius?

Man – ne. Kaip tik atvirkščiai, gyvenimo nuotykiai man teikia adrenalino. Man neįdomu tai, ką aš žinau; įdomu tai, ko nežinau (smalsumo ir žurnalistės genas). Kitiems adrenaliną teikia sportas, kopimas į kalnus, o man atvirkščiai, gyvenimo avantiūros ir nežinomybė.

Kaip vyko pasiruošimas kelionei?

Gal ne visai vadinčiau savo avantiūrų kelionėmis, nes esu kiek kitokia keliautoja: mėgstu keliauti labai lėtai, arba net ten apsigyventi 🙂 Kaip atsitiko su Maroku ir Amsterdamu. Nyderlanduose užstrigau 5 metus, Maroke – 10 metų. Apskritai, nesu iš tų keliautojų, kurie gali pasigirti aplankę daugybę egzotiškų šalių, keliauju ramiai. Jokio pasiruošimo ritualo neturiu, iš anksto informacijos nerenku, mėgstu pasiduoti spontaniškumui. Net ir dabar, keliaudama, kadangi esu kelionių planuotoja Maroke, tikrai nebesinori planuoti savo pačios kelionių kitur… Atrodo, kad tuomet visada dirbu 🙂
Įsivaizduokite, suplanavau keliones/konsultavau virš 500 keliautojų – tai tapo tokia kasdienybe, kad pačiai keliaujant nesinori dar planuoti, o tiesiog pailsėti. Puikiai žinau, kaip veikia kelionių industrija, todėl vengiu visų top/must lankytinų vietų, tripadviserių, ir laiką leidžiu susipažindama su vietiniais, ragaudama visų įmanomų patiekalų, spontaniškai atrasdama naujas vietas.
.

Kokie nuostabiausi dalykai gyvenant Maroke?

Nuostabiausias dalykas gyvenant Maroke – kiekviena diena atrodo tarsi filmas, kuriame nežinai, kaip atrodys sekanti scena. Labai mėgstu klaidžioti po Marakešo Mediną (senamiestį) – net ir po tiek metų kaskart atrandu naujų dalykų, mažų parduotuvėlių, kvapų, skonių…. Marokas man primena Sacharos smėlio kopas – dėl vėjo kopos nuolat keičia savo formą, vietą, niekada neatrodo taip pat. Tas pats ir su visu Maroku – drasiai vykite čia n kartų, ir kaskart atrasite kitokį šalies veidą.

Gyventi taip kaip gyvenat. Kas buvo sunkiausia per visą šį laiką?

Sunkiausia buvo priprasti prie karščių Marakeše – pasirinkau gyventi karščiausiame Maroko mieste, kur vasarą termometro stulpelis pakyla ir iki +50C. Ir iki šiol dar sunku priprasti, įsivaizduokite, vasarą net saulės akiniai degina veidą.

Ką patartumėt žmonėms svajojantiems apie tokį gyvenimo būdą?

Būti kantriems ir atviriems. Gyvenant užsienyje, užtrunka laiko susikurti savo gyvenimą iš naujo.
Pamenu, tik atsikrausčiusi, nors šiaip iš prigimties esu intravertė, net nesuskaičiuosiu, kiek per pirmus penkis metus aplankiau vakarėlių, gimtadienį, renginių, keliavau vos ne kas savaitę, nuolat rinkau informaciją. Po to aprimau ir džiaugiuosi, kad buvau tokia aktyvi, nes susikūriau tokį gyvenimą, kokio norėjau. Bet, žinoma, galėčiau tiesiog sėdėti namie ir verkti, kaip liūdna…
Ir dar, dauguma pradedančių gyventi užsienyje dažnai skundžiasi dėl draugysčių laikinumo, nes vadinamieji „expats” dažnai ilgai neapsistoja vienoje šalyje. Todėl būna, kad susirandi puikių draugų, ir jie po to išvyksta. Man tai dabar yra natūrali gyvenimo dalis, bet tik pradedant gyventi kitoje šalyje, gali būti skaudi realybė.

Kokie pirmieji žingsniai ruošiantis savo gyvenimo nuotykiams?

Pirmas žingsnis – tą gyvenimo nuotykį pradėti. Nėra kitų žingsnių, tik kaip „take an action”. Pirk tą lėktuvo bilietą, atsisakyk savo dabartinio buto nuomos, parašyk pareiškimą išeiti iš darbo ir tik tada pradėk planuotis kitus žingsnius. Nes žinau žmonių, kurie gyvenimo nuotykiams taip ir ruošiasi visą gyvenimą, jų nepradėdami…

Kokie ateities planai?

Toliau tęsti tai, ką darau. Ir gal jau norisi gyventi sėsliau, ramiau, todėl mano planuose ir dabartinėje kasdienybėje – sveikas gyvenimo būdas, sportas, lėtas gyvenimas….

Sekite Rasos nuotykius socialinėse medijose:

https://www.instagram.com/blondie_in_morocco/
https://www.facebook.com/blondieinmorocco
https://www.blondinemaroke.lt/