Miglės istorija : „kelionės man yra didelis pomėgis, dalis manęs ir mano laimės šaltinis“

Kadaise ji troško pažymėti lankytinas vietas, o dabar keliauja lėčiau, kokybiškiau. Ir neplanuoja per vieną kelionę pamatyti visko. Miglė išmoko vienoje vietoje pabūti ilgiau, pastebėti vietinių gyvenimą ir tapti jo dalimi, kad ir laikinai.
Miglei kelionės yra daugiau nei laisvalaikis – tai gyvenimo būdas, kuris praturtina ir plečia akiratį.

Papasakokite, kaip kelionės atsirado jūsų gyvenime?

Jei yra kelionių genas, jis mano DNR tikra labai stiprus. Geografija buvo mėgiamas dalykas mokykloje, bet jau tada žinojau, kad neužteks vaizdų ir pasakojimų tik iš vadovėlių ar pamėgtų “National Geographic”, “Travel Channel” kanalų. Manyje „gyvena“ didelis smalsumas pasauliui, noriu kuo daugiau jo patirti: pamatyti, pajausti, paragauti, pažinti, nufotografuoti (ypač mėgstu fotografuoti) ir kiek tik galiu – geriau suprasti.

Pradžioje kelionės buvo paprastesnės, tradiciškesnės, bet vėliau išdrąsėjau. Gyvenime turėjau vos dvi keliones, organizuotas agentūrų, visos kitos – jau savarankiški nuotykiai. Dabar jau susikaupė visai solidus jų sąrašas – nuo Europos iki Azijos, nuo Pietų ar Šiaurės Amerikos iki Artimųjų Rytų.

Pastaruoju metu labiausiai širdis šaukiasi gamtos, tad ir kelionių kryptys tokios, kuriose gamta, o ne miestai teikia tą didžiausią “wow”. Islandija, Lofotenų salos Norvegijoje, Madeira – tikras desertas laukinės gamtos mylėtojams. Dar labai norėčiau sugrįžti į JAV. Ten tokie plotai, tiek daug nacionalinių parkų, kad kilometrai sukasi tūkstančiais. Ir peizažai – nuo dykumų iki aukščiausių pasaulyje medžių miškų – dar labai daug liko nepamatyto už Atlanto.

Kaip derinate gyvenimo kasdienybę ir keliavimą?

Kelionės yra mano didelis pomėgis, dalis manęs ir mano laimės šaltinis, bet aš nesu klajoklė, nuolat praleidžianti laiką kelyje (angl. digital nomad). Kartu su vyru gyvenu Vilniuje, dirbu ofisinį darbą, tad didžiąją metų dalį praleidžiu daugeliui įprastu ritmu. Tačiau visada išnaudoju visas atostogų dienas, o vietoj brangių pirkinių investuoju į keliones ir patirtis. Manau, kad tai geriausiai išleisti mano pinigai.

Aš esu laiminga, nes mane nesunku nustebinti. Man visur gražu ir įdomu, kad ir kur bekeliaučiau – ar tai būtų laukiniai Latvijos paplūdimiai, ar tolimos Pietų Amerikos džiunglės, šurmuliuojantis Niujorkas ar mažas Preilos miestelis čia Lietuvoje. Noriu pasakyti, kad ne visos kelionės turi būti ypač tolimos, egzotiškos, ilgos, brangios, jog pajaustum nuostabius patyrimus, kad jos tave apdovanotų. Daug gražių vietų ir dalykų yra visai arti. Šia mintimi vedina kuriu ir savo Instagram paskyrą @miss_migla – kviečiu daugiau būti gamtoje ir dalinuosi kelionių inspiracijomis.
.

Didžiausios pamokos, kurias išmokote kelionėse?

Oi, manau jų – ne viena 🙂 Kiekviena nauja kelionė suteikia kažką vertingo.

Pirmosios savarankiškos tolimos kelionės, kurias planavome kartu su vyru – į Boliviją, Peru, Čilę arba Javos salą Indonezijoje – labai stipriai paaugino platesnio požiūrio raumenį. Mes visi gyvename savo pakankamai uždaruose socialiniuose burbuluose, bet pasaulis toks didelis ir įvairus: skirtingos tradicijos, etiketas, taisyklės, pasaulio matymas… Tas platus kelionių kontekstas paskatina susimąstyti dėl įvairių dalykų, plėsti savo atvirumą, toleranciją ir tikrai skatina dėkingumo jausmą už tai, ką pats turi ir gali.

Solo kelionės, į kurias leidžiuosi rečiau, bet kartas nuo karto jų labai užsinoriu, man padėjo geriau pažinti save, įgauti drąsos, nebijoti vykti svetur vienai, bet nesijausti vienišai. Laikas su savimi yra svarbus, o solo kelionės labai skiriasi nuo keliavimo su kompanija: tuomet esi kur kas atidesnis, pastabesnis, greičiau užsimezga ryšys su vietiniais, o ir veikti gali ką tik pats nori.

Kelionės išmoko ir praktiškų dalykų. Pavyzdžiui, pernai metų nuostabi kelionė į Islandiją visam laikui išmokė požiūrio, kad blogo oro nėra, svarbu mokėti gerai sluoksniuoti drabužius. O kalnų žygiai kaskart primena, kaip svarbu judėti ir sportuoti. Man taip gražu, kai kalnuose sutinku vyresnio amžiaus žmonių, kurie mėgaujasi aktyviomis atostogomis. Islandijoje teko sutikti labai garbaus amžiaus vyrą, kuris savo ritmu, bet įveikė tikrai didelio sukilimo žygio takus. Tai nuostabu. Noriu ir aš kuo ilgiau išlikti aktyvi keliautoja, nes tai leidžia pamatyti daug unikalių pasaulio vietų, kurios pasiekiamos tik pėsčiomis.

Gal kelionėse atradote, sužinojote naujų dalykų apie save?

Kelionės plečia akiratį, dovanoja nuostabius prisiminimus ir išgyvenimus. Bet, tuo pačiu, kelionės padeda pastebėti ir kaip pats keitiesi – ir kaip asmenybė, ir kaip keliautojas.

Manau, kad kurį laiką keliaudama po pasaulį buvau labiau turistė – norėjosi pamatyti, bet ne nerti giliau. O dabar, pamažu tampu keliautoja. Koks tarp jų skirtumas? Mano akimis, keliautojas keliauja lėčiau, kokybiškiau, įdėmiau ir deda pastangas sužinoti apie vieną ar kitą šalį, jos tradicijas, istoriją ir pan. Taigi jei keliaujame automobiliu, jau turime tradicijų: pavyzdžiui, vyras vairuoja, o aš iš anksto atsirinkusi įdomius šaltinius garsiai skaitau įvairius faktus ir istorijas apie tą karštą. Jei yra galimybė, renkamės gyventi pas vietinius. Ir nebeplanuoju per vieną kelionę pamatyti visko – labai gera vienoje vietoje pabūti ilgiau, pastebėti vietinių gyvenimą ir tapti jo dalimi, kad ir laikinai.

Kokie ateities planai?

Norų, susijusių su kelionėmis, sąrašas neišsemiamas. Kaip tik neseniai skaičiavau interneto programėlėje, kiek to pasaulio mačiau: tai “užspalvinau” 13 proc. jo ploto, o atrodo jau tiek dešimčių valstybių aplankyta (juokiasi).

Metuose visada planuoju vieną ilgesnę kelionę ir 3-4 trumpesnes (o dar kiek nutinka kelionių po Lietuvą). Netrukus pildysiu pandemijos sugriautą svajonę pasidžiaugti kalėdinė atmosfera Vienoje. O tolimesnei kelionei labai svajoju apie Japoniją. Nors ji mane gąsdina žmonių kiekiu (skaičiau, kad Japonija yra 11 lankomiausia šalis pasaulyje, kurioje be turistų gyvena daugiau kaip 120 mln. žmonių), tačiau labai domiuosi šios šalies kultūra. Man patinka ne viena jų tradicijų – nuo ikebanos iki arbatos ceremonijos. Suskaičiau ne vieną knygą apie Japoniją, prisiklausiau ir daug kitų įspūdžių, o dabar svajoju ją patirti pati.
.

Sekite Miglės nuotykius socialinėse medijose:

https://www.instagram.com/miss_migla/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

lt_LTLithuanian