„Kai išdrįsti žengti: atradimai tarp Alpių ir tylos“

Ar kada nors jautėte, kad gyvenimas, pilnas darbų ir pareigų, nepastebimai tampa pernelyg ankštas jūsų svajonėms? Mantas – žmogus, kuris drąsiai paliko užnugarį įtemptą kasdienybę ir išdrįso ieškoti daugiau: ramybės, įkvėpimo ir tikrojo savęs.
Iš ūkio laukų į Alpių viršūnes – jo istorija apie tai, kaip net ir didžiausias išbandymas gali tapti naujo gyvenimo pradžia. Tai pasakojimas apie baimių įveikimą, pasaulio šilumą ir atradimą, kad kartais pirmas žingsnis į nežinomybę gali atverti gražiausius horizontus.

Papasakokite savo istoriją.

Sveiki, mano vardas Mantas, man 34 metai. Gimiau ir augau didmiestyje prie jūros, tačiau kiek save prisimenu, labiausiai laukdavau vasarų pas senelius kaime. Ten gyvenimas buvo visai kitoks – paprastas, tikras ir apčiuopiamas: ar tai darbas laukuose, ar pasiruošimas žiemai. Jau tada supratau, kad kaimo gyvenimas man artimesnis.
Po mokyklos pasirinkau sostinę, nes tėvai skatino siekti daugiau galimybių – man puikiai sekėsi matematika ir fizika. Iš pradžių buvo įdomu, bet vėliau supratau, kad intensyvus miesto tempas man ne prie širdies. Grįžau į kaimą ir pradėjau ūkininkauti. Iš pradžių auginau daržoves, vėliau plėčiau veiklą į grūdines kultūras. Investavau, mokiausi, stengiausi.
Vis dar dirbu ir IT srityje, medicinos sektoriuje – tai visai kas kita, bet įdomu paįvairinimui ir žinių praplėtimui. Atrodė, kad gyvenimas dėliojasi puikiai: atradau antrąją pusę, net susižadėjome Tatruose. Tačiau po ketverių metų mūsų keliai išsiskyrė. Buvo sunku. Tada ir gimė mintis – reikia pakeisti aplinką, pabūti vienam su savimi. Nusprendžiau išdrįsti ir leistis į pirmąją tikrą kelionę – į Alpes.

Kaip gyvenimas atrodė anksčiau?

Jis buvo labai intensyvus: dieną – darbas IT medicinos srityje, naktį – ūkio darbai. Net per atostogas visada skubėdavau į laukus. Tikro poilsio ar kelionių niekada neturėjau. Atrodė, kad taip ir turi būti – dirbi, tvarkaisi, konkuruoji, bandai įgyvendinti sudėliotus planus. Bet vienu momentu pajutau, kad kažko labai trūksta.

Kaip kilo mintis pakeisti savo gyvenimą?

Mintis kilo po išsiskyrimo. Atsirado tuštuma, kurią reikėjo užpildyti. Gavau patarimą – pakeisti aplinką. Tuo metu su buvusia partnere dar buvo planų pakeliauti, tad nusprendžiau: kodėl gi vienam neįgyvendinti šios svajonės? Tai tapo savotišku išbandymu ir nauja pradžia.

Didžiausios pamokos, kurias išmokote kelionėje?

Pirmiausia – nebijoti savęs ir pasitikėti. Supratau, kad labai daug kas priklauso tik nuo tavęs paties, nuo tavo sprendimų. Ir dar – kad pasaulis pilnas draugiškų žmonių. Net būdamas vienas, nesi visiškai vienišas.

Gal atradote naujų dalykų apie save?

Taip. Įveikiau aukščio baimę – iki tol net keltuvu pakilti buvo iššūkis. Supratau, kad esu stipresnis ir drąsesnis, nei pats galvojau. Ir dar – kad kartais, išdrįsus žengti į nežinomybę, atsiveria visiškai naujos galimybės.

Jei darytumėte viską nuo pradžių, ką darytumėte kitaip?

Būčiau anksčiau leidęs sau keliauti. Per daug metų vis atidėliojau, galvojau, kad dar ne laikas. Dabar žinau – tinkamas laikas yra visada dabar.

Ar baisu leistis į gyvenimo nuotykius?

Pradžioje – taip. Net kilo mintis, kad gal po pirmos dienos apsisuksiu ir grįšiu namo. Bet vos pamatai pirmuosius kalnus, vos įsitrauki į žygį – baimė tirpsta, ir užplūsta džiaugsmas.

Kaip vyko pasiruošimas kelionei?

Pasidariau mini kemperį iš automobilio, kad galėčiau miegoti ir gamintis maistą. Sportavau, kad būčiau fiziškai pasiruošęs. Likus porai savaičių pasidariau akių operaciją, kad kelionėje kuo daugiau pamatyčiau. Nusipirkau fotoaparatą, kad bent dalį prisiminimų galėčiau įamžinti.

Kokie nuostabiausi dalykai kelionėje?

Žinoma, pati gamta – Alpių kalnai, ledynai, ežerai. Kur bepasisuksi – vis kitas vaizdas.
Bet labiausiai nustebino žmonės. Gimtadienį sutikau Šveicarijoje. Turėjau kelionę senoviniu traukiniu, o bilietų kontrolierius, pamatęs nemokamą bilietą gimtadienio proga, garsiai palinkėjo „Happy Birthday“. Ir visas vagonas žmonių iš įvairių šalių pradėjo sveikinti. Tai buvo nepaprastas jausmas – supratau, kad pasaulis kupinas šilumos.
Labai įdomu buvo ir stebėti ūkininkavimą Šveicarijoje. Kadangi pats ūkininkauju, natūraliai lyginau. Ten ūkininkai labai vertinami – jų darbas gerbiamas, jų veikla matoma. Kaimuose viskas sutvarkyta, tradicijos saugomos. Tai privertė naujai pažvelgti į savo pačio veiklą ir jos prasmę.

Kas buvo sunkiausia?

Sunkiausia – akimirkos, kai norėjosi su kažkuo pasidalinti gražiu vaizdu ar patirtimi, bet šalia nebuvo artimo žmogaus.

Ką patartumėte žmonėms, svajojantiems apie tokį gyvenimo būdą?

Nebijoti pradėti. Net jei atrodo, kad neturi patirties ar bijai kalbos barjero – viskas įmanoma, jei žengi pirmą žingsnį.

Kokie pirmieji žingsniai ruošiantis savo nuotykiui?

Pirmiausia – apsispręsti. Tada pasiruošti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Susidėlioti preliminarų planą, bet palikti vietos netikėtumams. Ir svarbiausia – nebijoti.

Kokie ateities planai?

Toliau siekti kalnų – dar daugiau žygių, sudėtingesnių maršrutų, via ferratų. Kol sveikata ir jėgos leidžia, noriu pamatyti kuo daugiau laukinės gamtos grožio ir gyvūnijos. Miestai niekur nedings – juos ramiai galėsiu aplankyti senatvėje.

Manto nuotykius socialinėse medijose:

https://www.instagram.com/mantas_mikilkevicius/
https://www.facebook.com/niekas.nu.3/