Karolinos istorija: „Gyvenimas kartais siunčia patirtis ne tokias kokių nori tu, bet tokias kokių tau reikia.“

Pasaulyje, kuriame mūsų dienomis dažnai vyrauja rutina, Karolina išsiskiria kaip drąsi ir nebijanti leistis į nuotykius ir priimti netikėtus gyvenimo sprendimus. Jos istorija ne tik apie keliones, bet ir apie savęs pažinimą. Savo patirtimi Karolina mus moko, kad didžiausios gyvenimo pamokos dažnai būna už mūsų komforto zonų ribų. Nesvarbu, ar tai kelionė į tolimas šalis, ar santykių užmezgimas tarp kultūrų ir kalbų, ji primena apie beribes galimybes, kurios laukia tų, kurie išdrįsta svajoti ir veikti drąsiai.

Papasakokite savo istoriją.

Mano gyvenimas visada buvo toks įdomesnis ir sakyčiau kitoks, nei kitų. Man patinka tyrinėti ir atrasti naujus dalykus, išbandyti save įvairiose situacijose, patinka susipažinti su naujais žmonėmis ir patirti naujus iššūkius. Todėl keliavimas mano gyvenime užima svarbią vietą, nes per čia atrandam labai daug koncentruotos informacijos, kurią galime pritaikyt savo gyvenime.

Esu apkeliavusi apie 40 šalių, dauguma jų tolimosios kryptys: Madagaskaras, Vietnamas, Kambodža, JAV, Čilė, Kolumbija, Tailandas ir kitos. Dabartinė mano gyvenimo istorija, kuri vyksta dabar, sakyčiau netikėta net man pačiai. Išvykau pagyventi į Peru. Tai ne Europa, ne Azija, bet Pietų Amerika. Tokio posūkio net aš nesitikėjau.
O viskas prasidėjo kai nusprendžiau pakeliauti po Peru 2023 metais Gruodžio mėnesį. Mėgstu keliauti su kuprine, neįpareigojančiai, mėgstu atitrūkti nuo kasdienybės darbų kokiam mėnesiui. Ši mano kelionė turėjo būti ne tik naujos šalies pažinimas, keliavimas, bet ir pažintis su savimi – amazonės džiunglėse pas Šamanus dvylika dienų gyvenau atskirtyje nuo visuomenės, dalyvaudama Ajavaskos (isp. Ayahuasca) ceremonijose. Grįžusi po ceremonijos atgal į Limą, turėjau ten praleisti kelias dienas iki savo skrydžio atgal į Lietuvą. Ir ten apsistojus viešbutyje susipažinau su vaikinu, kuris ir tapo mano priežastimi atvykti į Peru ir apsistoti. Mūsų santykiai tęsiasi jau metus. Lietuvoj jis jau lankėsi tris kartus. Kartą susitarėm susitikti Niujorke, o po to keliavom po Klivlendą ir Vašingtoną.
Ir dabar, aš nusprendžiau atvykti vėl į Peru, tik ilgesniam laikui nei vienas mėnuo. Nusprendžiau čia peržiemoti ir praleisti kokius penkis mėnesius. Niekada negalvojau, kad man galėtų tokia istorija nutikti, nes aš buvau gan skeptiška santykiuose su užsieniečiais. Niekada man tai neatrodė rimta girdint kitų patirtis. Visada sakiau, kad santykiai per atstumą – visiška nesąmonė ir jau aš tikrai neįsivelsiu į tokius santykius ir visada sakiau, kad jau kas, bet aš nebūsiu aukštesnė už savo vaikiną. Taip va gavau visą puokštę patirčių, kurių nenorėjau ir tai labai įdomus momentas gyvenime, kada išbandai save iš kitos perspektyvos. Dar kartą gyvenimas įrodo, kad kartais siunčia patirtis ne tokias kokių nori tu, bet tokias kokių tau reikia.
Dabar jums rašau būdama Peru, sėdėdama terasoje ir prieš save matydama aplink vaikščiojančias lamas.

Kaip gyvenimas atrodė anksčiau?

Mano gyvenimas visada buvo greitas ir aktyvus. Ir šiandien man patinka būti produktyviai ir daug visko patirti. Turiu daug veiklos kasdienybėje.
Gyvenu Vilniuje, esu manikiūro specialistė. Daug dirbu, bet nepamirštu laisvalaikio. Mėgstu bendravimą, todėl aplink mane sukasi daug žmonių. Klientės, draugai, kolegės. Dalyvauju bendruomenėje „Lithuanian Burners“, kurie rengia kasmetinius vasaros susibūrimus, propaguoja menines veiklas. Priklausau parašiutininkų (angl. skydive) bendruomenėj, turim didelį hobį šokinėti iš lėktuvo su parašiutais. Tai gyvenime stengiuosi viską suderinti, kartais perdegu, tada ateina laikas išvykti į mišką pravėdinti galvą.

Kaip kilo mintis pakeisti savo gyvenimą?

2023 metai buvo tokie pokyčių metai. Daug dirbau grįžus po dar vienos kelionės, bet tuo pačiu ir jutau, kad perdeginėju. Mano svajonė buvo išvykti kažkur peržiemoti. Ne mėnesiui iškeliauti tyrinėti ir pažinti dar vienos šalies, bet praleisti Lietuvišką žiemą kažkur kur šilta. Spalio mėnesį turėjau kelio menisko operaciją – dėl blogo nusileidimo parašiutu, tai dėl tos operacijos turėjau praleisti darbus dviem mėnesiams. Tai viskas taip susiklostė, kad negalėjau dirbti dėl kojos, turėjau norą peržiemoti kur šilta ir mano draugas tuo metu skatino atvykti pas jį pakeliauti ir pagyventi į Peru. Viskas susidėliojo labai gražiai ir sklandžiai. Man tereikėjo būti drąsiai ir tą šansą pasiimti. Uždariau savo manikiūro kabinetą, butą išnuomojau draugei, mašiną atidaviau sesei, susikroviau daiktus ir palikau Lietuvą. Labiausiai gaila, kad palikau savo šunį pas draugę – nebuvo galimybės labradorą skraidintis į kitą pasaulio kraštą.

Didžiausios pamokos kurias išmokote kelionėje?

Būdama čia, išmokau daug dalykų, ir vis dar tas mokymosi procesas vyksta. Kiekvieną dieną atrandi visokių naujų dalykų, save pamatai iš šalies. Turbūt tokios svarbesnės pamokos tai – neskubėjimas. Kasdieniniame gyvenime pas mane visko vyko labai daug, visur lėkiau, skubėjau, tai ir buvo perdegimo priežastis. Čia viskas ramiau ir sėsliau. Seniai nebuvau santykiuose, todėl buvimas čia, su partneriu, parodė ir davė daug pamokų apie santykius, kalbėjimą, kompromisų ieškojimą. Pagyvenus Peru supratau, kokia didžiulė gali būti atskirtis tarp žmonių. Keliaudamas matai ir skurdžius ir turtingus žmones, bet tik pagyvenęs šalyje ilgiau ir su tuo susidurdamas kiekvieną dieną, supranti kaip iš tikrųjų skirtingai žmonės gyvena ir supranta pasaulį.

Gal atradote, sužinojote naujų dalykų apie save?

Aš apie save atradinėju naujus dalykus kiekvieną dieną. Vis kažkas nustebina savyje, jei tik esi tame momente ir save stebi. Susipažinau su savo versija santykiuose, seniai savęs nemačiau juose. Pamačiau kokia esu tam tikrose situacijose. Taip pat susidūriau su savimi labai stresinėse situacijose, pamačiau kaip reaguoju ir sprendžiu tai. Išdrįsau padaryti dalykų, kurių Lietuvoj net negalėjau pagalvoti, pvz. pravesti savo manikiūro seminarą Peru nagų meistrėms. Ir tai mane įkvėpė galvoti apie tolimesnę mano karjerą nagų industrijoje.

Jei darytumėte viską nuo pradžių, ką darytumėte kitaip?

Sėdėjau ir galvojau kaip čia yra. Ne, žinokit nieko nekeisčiau, nieko nedaryčiau kitaip. Man rodos, čia ir yra visas gyvenimo gražumas, kai nebandai diktuoti savo taisyklių gyvenimui. Kai pasiduodi tai srovei ir leidi Visatai tave nešti per gyvenimą kaip ji nori. Tu priimi viską kas vyksta ir mėgaujiesi čia ir dabar. Ir iš tikro, tada ir įvyksta nuostabūs potyriai. Nieko nekeisčiau gyvenime – viskas, kas įvyko, yra mano patirtis ir ji turėjo tokia būti, kad būčiau dabar tokia, kokia esu.

Ar baisu leistis į gyvenimo nuotykius?

Baisu! Ir tie, kurie sako, kad nebaisu – tai meluoja. Daug visokių minčių būna galvoj, jei į jas labai įsisuki, pradeda lysti baimės, nepasitikėjimas ir abejonės. Aš stengiuosi per daug joms dėmesio neskirti, o užsimerkus nerti į nuotykius. Baimės yra, širdis dreba, bet vis tiek neriu. Puikiai žinau, kad kuo labiau bijai, tuo geresnis rezultatas laukia. Per baimes ateina labai nuostabūs potyriai! Ir tai absoliučiai tiesų tiesa.

Kaip vyko pasiruošimas kelionei?

Iki išvykstant daug dirbau. Reikėjo susitaupyti pinigų. Kaip ir sakiau, išsigydžiau koją, praėjau sanatorijos gydymą, kol pilnai galėjau vaikščioti, susidėjau daiktus, išnuomojau butą, atidaviau mašiną, uždariau saloną, atsisveikinau su klientėm, palikau šunį ir išvykau.

Kokie nuostabiausi dalykai gyvenant čia?

Man patinka maistas, niekada nebuvau labai maisto gurmanė ar degustatorė, bet čia, atradau labai didelį valgymo malonumą. Išbandžiau naujų patiekalų, kurie tikrai pakeitė mano požiūrį į skonį. Pati šalis nuostabi, labai turtinga savo gamta. Turi daug kraštovaizdžių – nuo dykumų iki džiunglių, nuo kalnų iki dangorėžių. Labai spalvinga, tiek kultūra tiek žmonėmis.

Gyventi taip kaip gyvenat. Kas buvo sunkiausia per visą šį laiką?

Sunkiausia turbūt – Anglų kalba. Aš jos minimaliai naudojau gyvenime, paskutiniu metu tik keliaujant. Šiuose santykiuose ir nuotykiuose viskas ne gimtąja kalba. Todėl, tikrai buvo daug strigimų, pagalbos verčiant iš Anglų kalbos į Lietuvių. Ypatingai reikia daug supratimo bendraujant poroje, kai abu esam iš skirtingų kultūrų. Bet, po keturių mėnesių praleistų kartu, viskas labai gražiai šlifuojasi.

Ką patartumėt žmonėms svajojantiems apie tokį gyvenimo būdą?

Palinkėčiau per daug nesileisti į minčių žaidimus, neleisti baimei užvaldyti jūsų. Palinkėčiau būti drąsiam ir priimti, tai ką siunčia gyvenimas. Aš visada sau kartoju – neišeis tai neišeis, bet būsi pabandęs ir dar vieną patirtį užsirašysi į savo užrašinę. Gal kitam gyvenime atgimsi šunimi ir neturėsi tokios progos patirti tokių nuotykių.

Kokie pirmieji žingsniai ruošiantis savo gyvenimo nuotykiams?

Man patinka turėti bent šiokį tokį planą, kaip viskas bus. Jei jau pasiryžau išvykti, tai bent kažkokias gaires turiu turėti. Kur gyventi, ką pamatyti, kur viską palikti, kada maždaug planuoju grįžti. Tai aš manau, bent jau tokios gairės turėtų būti mano planuose.

Kokie ateities planai?

Kolkas planas grįžti į Lietuvą Balandžio mėnesį. Grįžti į darbus, tik į gilesnę nagų industrijos nišą. Mokytis, kaupti žinias ir sukurti kažką savo, tik didesnio. Planų yra plėstis ir į užsienio rinką – Peru. Santykių klausimas šiek tiek miglotas. Kolkas tęsime draugystę per atstumą, kol Visata pasiūlys geresnį, patogesnį variantą. Kažkaip geriausia GO WITH FLOW (Liet. Plaukti pasroviui) ir žiūrėt ką gyvenimas atneš.

Sekite Karolinos nuotykius socialinėse medijose:

Facebook: @ Karolina Keraite
Instagram: @ keraiteee
                     @ kera_trip 

lt_LTLithuanian