Adventures
Ritos istorija: “pasinaudokite proga, priimkite iššūkius ir niekada nenustokite tyrinėti.“
Įsivaizduokite, pasitaikius galimybei iškeisti keturis metų laikus į amžiną vasarą ir išvykti gyventi į nepažįstamą šalį. Būtent taip ir pasielgė Rita su vyru, gavus viliojantį darbo pasiūlymą, jie ilgai nesvarstę išvyko gyventi į Malaiziją.
Pasakodama Rita dalijasi vertingomis įžvalgomis ir išmoktomis pamokomis – nuo prisitaikymo prie gyvenimo tempo naujoje šalyje iki kultūrinės įvairovės grožio.
Dalyvaudama įvairiose bendruomenės iniciatyvose ir nepaliaujamą aistrą tyrinėti, Rita ne tik rado namus toli nuo namų, bet ir atvėrė kelią kitiems sekti jos pėdomis.
Papasakokite savo istoriją.
Į Malaiziją kartu su vyru atvykome 2015 metų vasarą jam gavus viliojantį darbo pasiūlymą. Pasitaikius tokiai galimybei iškeisti keturis metų laikus į amžinąją vasarą – ilgai nesvarstėme, išvykti gyventi į nepažįstamą šalį nebuvo labai sunku. Tik atvykus į Kvalą Lumpūrą, suradome lietuvių grupę Facebook socialiniame tinkle ir užmezgėme pirmąsias pažintis. Su kitomis lietuvėmis, kurios turėjo tą pačią sutuoktinio vizą, griežtai neleidžiančią dirbti, tiesiog leidome kartu laiką ir tai tikrai padėjo lengviau adaptuotis šioje šalyje. Kadangi trūko veiklos, tad pasiryžau 3-jų mėnesių intensyviems malajų kalbos kursams. Vėliau savanoriavau UNHCR Malaysia organizacijoje, kur mokiau pabėgėlių iš Mianmaro vaikus anglų kalbos, bei keletą metų teko padirbėti anglų kalbos mokytoja koledžuose.
Kadangi bendrumo jausmas Malaizijoje gyvenančius lietuvius siejo jau gana ilgai, tapau viena iš iniciatorių suburti mūsiškius į bendruomenę ir 2020-ųjų rugpjūčio 31-ąją tapome penkiasdešimtąja Lietuvių bendruomene užsienyje.
Nuolat planavau asmenines keliones, kartu su vyru aplankėme Mianmarą, Vietnamą, Kambodžą, Honkongą, Naujosios Zelandijos šiaurinę salą, Singapūrą, Tailandą bei dalį Australijos, Japonijos, Indonezijos, o vėliau padėjau ir atvykstantiems tautiečiams susidaryti geriausius maršrutus keliaujant po pačią Pietryčių Aziją. O užpernai, kartu su dar viena lietuve Greta, pradėjome organizuoti ekskursijas ir sudaryti kelionių maršrutus keliaujantiems po Malaiziją, taip visai neplanuotai atsidaro Malaizija.info komanda.
Kaip gyvenimas atrodė anksčiau?
Iki emigracijos gyvenau Vilniuje ir dirbau Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (dabar pervadinta į Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą) Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus metodininke. Greičiausiai buvo įprastas miestiečio gyvenimo ritmas: darbas, namai, jojimo pamokos, o savaitgaliai praleisti kažkur gamtoje ar sodyboje. Iš tikrųjų dažnai su vyru bandome prisiminti, koks buvo mūsų gyvenimas prieš išvykstant į Malaiziją, ką mes valgydavome, ką veikdavome? Nors aštuoneri metai nėra labai jau didelis tarpas, užmiršti tokius dalykus, tačiau dabartinis gyvenimas Azijoje mums dovanoja daug daugiau spalvų ir potyrių.
Didžiausios pamokos kurias išmokote gyvendama Malaizijoje?
Tą vietą, kurioje gyvenate laikyti tikraisiais savo namais, tai reiškia adaptuotis prie tos šalies gyvenimo tempo, Pietryčių Azijos atveju – neskubėti. Atlaidžiau žiūrėti į dalykus, kurie mums, europiečiams gali kelti net ir kultūrinį šoką. Išsiugdyti daugiau pakantumo ir būti pasiruošusiems įvairiausiems netikėtumams, pradedant nuo būsto nuomos, užbaigiant net ir poilsinės kelionės planavimu. Taip pat, buvo labai geras sprendimas susirasti tautiečių. Dabar jau atvykstantys gali prisijungti prie lietuvių bendruomenės. Ilgiau gyvenantieji gali duoti daug gerų patarimų, kurie sutaupys jūsų brangų laiką ir padės išvengti nesusipratimų kuriant naują gyvenimą svetimoje šalyje.
Gal atradote, sužinojote naujų dalykų apie save?
Tikrai taip, net artimieji, kurie mane aplankė po kelerių metų, pastebėjo tam tikrų pokyčių. Apsigyvenus šalyje, kuri labai tolima ne tik atstumu, bet ir kultūra, o Malaizija yra tikras kultūrų katilas – čia sugyvena malajai, Malaizijos kinai ir indai – iš pradžių be galo sunku atrasti savo vietą. Tačiau panašu, kad atsidūrus milijoniniame mieste, kur daugiau erdvės, mes kaip asmenybės arba “augame”, arba labai “susipaudžiame” ir išnykstame minioje. Mano atveju aš pradėjau čia augti. Iš pradžių buvo gan sunku: nors Malaizijoje visi bendrauja anglų kalba, kadangi ši šalis buvo kolonizuota Didžiosios Britanijos, bet man trūko drąsos užmegzti bet kokį pokalbį, ne tik su vietiniais, bet ir čia gyvenančiais užsieniečiais. Galų gale viskas užsibaigė tuo, kad kelis metus dirbau koledže ir mokiau anglų kalbos! Tad tapau daug drąsesnė bendrauti su žmonėmis, atsirado toks natūralus ir šiltas kontaktas, ypač jei vietinius pakalbinu malajų kalba. Taip pat, išvykus lietuviškas identitetas tik stiprėja, atsiranda didesnis patriotiškumas, stipresnis ryšys ir pasididžiavimas savo tėvyne. Negalvojau, kad galėčiau būti tokia aktyvi lietuvių bendruomenės labui. Buvau viena iš pirmųjų nuotolinės Pietryčių ir Rytų Azijos lituanistinės mokyklos “Aušra” mokytojų. Šią mokyklą lanko vaikai, kurie auga mišriose šeimose ir nori puoselėti lietuvių kalbos žinias. Taip pat, praeitą vasarą gavau apdovanojimą už bendradarbiavimą su Lietuvos policija ieškant dingusios lietuvaitės. Kasmet suburiu Malaizijoje gyvenančius lietuvius švęsti valstybines ir religines šventes, įkūriau “Tik damos” ketvirtadienio klubą bei visi drauge organizuojame tam tikrus laisvalaikio susitikimus: žygiai džiunglėse, pasibuvimai prie jūros ar išvykos į užmiestį.
Jei darytumėte viską nuo pradžių, ką darytumėte kitaip?
Nieko! Juk kiekviena patirtis yra unikali, net jei ir pridarome visokių klaidų, greičiausiai dėl nežinojimo. Bet laiko pasiruošti kelionei reikėtų tikrai daugiau, nei keli mėnesiai ir tikrai į lagaminą nebandyčiau sutalpinti, tarkime lygintuvo.
Ar baisu leistis į gyvenimo nuotykius?
Iš pradžių tikrai ėmė baimė, nes kamavo visiška nežinia, kaip pavyks įsikurti, pritapti prie naujos kultūros, adaptuotis tokiame klimate ir tokio dydžio mieste. Tačiau kartu nebuvo taip baisu, nes aš nebuvau viena. Mes buvome ir esame dviese. Dar Stambulo oro uoste laukdama skrydžio pati sau pasižadėjau, kad turiu priimti šią šalį kaip savo naujus namus. Tiesą sakant šis pažadas man labai padėjo greičiau adaptuotis, nes vėliau išgirdau ir liūdnesnių istorijų, kaip emigrantus tiesiog namų ilgesys nustūmė į depresiją.
Kaip vyko pasiruošimas?
Kadangi prieš išvykstant į Malaiziją neturėjome jokios emigrantų patirties, pasiruošimas gyvenimo kelionei vyko šiek tiek chaotiškai – turėjome gan mažai laiko. Juk reikėjo išeiti iš darbų, susikrauti savo “gyvenimą” į tris lagaminus, pasirūpinti savo automobiliais, būstais ir didžiausias iššūkis buvo suplanuoti per kelias savaites savo vestuves. Nors mes kartu jau esame 14 metų, tačiau prieš išvykstant į Malaiziją apie santuoką visiškai negalvojome. Tad tik galite įsivaizduoti, kas dėjosi mūsų galvose ir širdyse.
Kokie nuostabiausi dalykai gyvenant čia?
Man – amžina vasara: saulė ir vandens pramogos visus metus. Aš niekada nesijausdavau komfortabiliai šaltyje, turėjau net šalčio alergiją. Tad čia man tikras rojus! O kur dar vaisiai visus metus, atrastos naujos veiklos, kurių griežtai neriboja sezonai: giluminis nardymas, laipiojimas sienomis/uolomis (rock climbing), savanorystė: pakrančių valymas, koralų sodinimas ir kita. Kvala Lumpūras yra ir maisto sostinė, čia galima rasti viso pasaulio virtuves ir kasdien atrasti naujų skonių. Taip pat Malaizijos geografinė padėtis yra beveik tobula – iš čia visai nedideliais atstumais galima keliauti į visas Azijos šalis bei Australiją ir Naująją Zelandiją.
Gyventi taip kaip gyvenat. Kas buvo sunkiausia per visą šį laiką?
Ilgai svarsčiau, kaip atsakyti į šį klausimą. Kad apskritai nebuvo kažko labai jau sunkaus laikotarpio, galbūt pirmieji mėnesiai, kol vyko adaptacija. Reikėjo apsiprasti su nuolatine +35C šiluma, dažną ėjimą į dušą, rūbų skalbimą po kiekvieno išėjimo į lauką. Vaikštant lauke naudoti skėtį, ne tik lietui lyjant, bet ir saulei šviečiant. Taip daro dauguma vietinių, nes galite sukurti didesnį šešėlį aplink save. Naudoti daug saulės kremo, o maudantis jūroje rengtis ilgomis rankovėmis apsauginius rūbus – jei neturite koralams draugiškų nuo saulės priemonių.
Įdomesnė patirtis būsto nuomos paieškose, taip jau išėjo, kad savo pirmąjį agentą sutikome tiesiog gatvėje, jam sustojus ir paklausus, kodėl mes “plavinėjame” tokiame rajone. Pamenat, sakiau, kad internetu būstų nesirinkti! Pirmųjų namų ieškojome keletą savaičių, apžiūrėjome daug būtų, bet ir išsirinkę vėliau susidūrėme su įvairiomis staigmenomis, tarkime dažnai virtuvėse nėra tiekiamas karštas vanduo, apskritai retai butuose būna orkaitės, mat čia žmonės negamina maisto namuose, o jei gamina, tuomet turi dvi virtuves: sausą ir šlapią. Balkone gyvenantys driežai, kurie neretai papuola į namus ir skleidžia keistus garsus. Prieš išsinuomojant butą reikia atsakyti į nemažai asmeninių klausimų, net nurodyti savo religiją. Vėliau tik supranti apie savo pasirinkto būsto lokaciją: kaip toli traukinio ar autobuso stotelė, gal jūsų gatvėje yra nuolatinės automobilių spūstys, ar nėra šalia maldos namų, jei nenori keltis 6 ryto, ar nėra naktinių turgų bei barų, nes tada gali tekti klausytis muzikos iki vidurnakčio ir ilgiau. Bei atsargiai vaikščioti per pėsčiųjų perėjas, nes čia nors ir dega žalias šviesoforo signalas – gali pralėkti ne tik motoroleris ar automobilis, bet kartais net ir miesto autobusai.
Ką patartumėt žmonėms svajojantiems išvykti?
Jeigu turite galimybę, nedvejokite. Net ir keletas metų praleistų užsienyje, jums padovanos daug geros patirties, praplės jūsų akiratį. Ir niekas nesako, kad iš pat pradžių viskas bus kaip “sviestu patepta”. Tikrai ne, bet vėliau bus tik galima pasijuokti iš tam tikrų “pirmųjų patirčių”.
Kokie pirmieji žingsniai ruošiantis savo gyvenimo nuotykiams?
Susitvarkyti visus dokumentus. Skamba nuobodžiai, bet po to gali būti be galo daug rūpesčių. Ypač jei toje šalyje neturite ambasados ir tai nėra Europos Sąjunga.
Į Malaiziją dažniausiai atvykstama dirbti keliems metams: gavus tarptautinės kompanijos darbo pasiūlymą ar komandiruotei, studijuojančių pasitaiko daug rečiau, šiuo metu turime vieną doktorantę. Tad tikrai labai įdėmiai išsinagrinėti savo darbo sutartį, kad vėliau netektų gailėtis, nes tarkime neturite gero sveikatos draudimo, ar yra kitokių staigmenų, kurios gali vėliau atsiliepti jūsų gyvenimo kokybei.
Ieškoti būsto jau tik atvykus į šalį, jei yra tik tokia galimybė, kadangi internetinė paieška gali būti be galo nutolusi nuo realybės: tiek būsto kokybe, tiek lokacija.
Prisijungti prie užsieniečių ar lietuvių bendruomenių: nesijausite tokie vieniši ir “kitokie”.
Kokie ateities planai?
Džiaugtis toliau Malaizijos saule, tęsti ir plėsti Malaizija.info veiklas ir žinoma, nenustoti keliauti!
English 
Lithuanian