Ramintos istorija: „Dabar mėgstu daug ir drąsiai svajoti.“

Raminta gyveno įprastą gyvenimą Lietuvoje, tačiau gyvenimas pasikeitė, kai jos vyras sulaukė pasiūlymo dirbti Filipinuose. Persikėlus gyventi į Filipinus atsivėrė naujos galimybės, paženklintos įdomiomis kelionėmis, vaizdingomis vestuvėmis Italijos kalnuose, bei nauja karjeros pradžia, kuri be galo artima širdžiai ir prasminga.

Papasakokite savo istoriją.

Iki 2019-ųjų gyvenau įprastą gyvenimą – dirbau ne visai mylimą darbą, kiek leido galimybės, keliavau po Europą ir su būsimu vyru, Robertu, kūriau savo gyvenimą Lietuvos sostinėje. Vis tik 2019-aisiais Robertas gavo pasiūlymą dirbti Filipinuose. Ilgai nesvarstę tą pasiūlymą priėmėme ir mūsų gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Pradėjome daug keliauti (per metus bent kartą būname Lietuvoje, Filipinuose, Havajuose ir Dolomituose), susituokėme savo mėgstamiausioje vietoje – Italijos kalnuose, atradome naujų hobių, pažinčių ir susikūrėme laimę teikiančias darbo vietas. Laikui bėgant supratome, kad šaltuoju metų laiku galime gyventi po Filipinų palmėmis, o į tėvynę sugrįžus šilumai, džiaugtis artimųjų kompanija Lietuvos kaime. Tai taip ir gyvename nuolat sekdami paskui saulę ir gamtos stebuklus.

Kaip kilo mintis pakeisti savo gyvenimą?

2019-aisiais mano vyras gavo pasiūlymą važiuoti dirbti į Filipinus. Kadangi anksčiau buvau šiek tiek gyvenusi Azijoje – Pietų Korėjoje ir Kinijoje – ir be galo pamilau pirmąją šalį, įsivaizdavau, jog gyvenimas Filipinuose bus panašus, todėl nė nedvejodama skatinau vyrą priimti šį pasiūlymą. Tuo metu ir mano darbas Lietuvoje manęs netenkino, norėjosi didesnių pokyčių. Tad ilgai nedvejoję, susitvarkėme visus svarbiausius namų darbus ir persikėlėme gyventi į Filipinus.

Didžiausios pamokos kurias išmokote kelionėje?

Viena svarbiausių pamokų, kurią išmokau – pakeista gyvenamoji lokacija vidinių problemų neišspręs. Priešingai, jas netgi išryškins, todėl nereikia nuo jų bėgti, verčiau imti ir jas spręsti. Taip pat supratau, kad kaip turistė pernelyg idealizuoju lankomas šalis, kadangi vidinė vietinių žmonių virtuvė dažniausiai nė kiek neprimena gražiuose atvirukuose piešiamo rojaus.

Gal atradote, sužinojote naujų dalykų apie save?

Gyvenimas svetur ir kelionės, manau, augina kiekvieną. Ne išimtis ir aš. Tikriausiai vienas skaudesnių dalykų, kuriuos supratau apie save, yra mano uždarumas ir ribotumas. Dabar stengiuosi tas ribas plėsti. Vis tik pilnavertiškai gyventi Filipinuose man iki šiol sunku, kadangi man sudėtinga užmegzti draugystes su nepažįstamaisiais ir neturiu susikūrusi širdžiai artimo socialinio gyvenimo.
Kita vertus, yra ir stiprybių, kurias gyvenimas Filipinuose paskatino puoselėti. Kaip minėjau, palikdama Lietuvą 2019-aisiais, nebuvau patenkinta savo profesiniu gyvenimu. Tuo metu buvau atsakinga už universiteto komunikaciją socialiniuose tinkluose. Vis tik širdy jaučiau, kad noriu pasinerti į šiek tiek daugiau kūrybos reikalaujančią erdvę. Ir gyvendama Filipinuose išdrįsau visiškai pakeisti sritį. Pamažu įsiliejau į TV industrijos, o vėliau ir kino pasaulį. Išsigryninau savo – scenaristės profesiją. Per trejus metus stipriai ūgtelėjau kaip rašytoja. Pabaigiau profesinę scenaristų programą vienoje prestižiškiausių Amerikos scenaristų mokyklų – Kalifornijos universiteto Los Andžele Teatro, kino ir televizijos mokyklą (UCLA TFT) ir per metus laiko parašiau dviejų ilgo metro filmų scenarijų pirmuosius juodraščius. Prie vieno iš jų iki šiol dirbu su šios srities profesionalu, savo dėstytoju Marc Arneson. O taip pat rašau pirmąjį juodraštį, galbūt, būsimo lietuviško filmo kartu su viena žymiausių prodiuserių ir aktorių Lietuvoje – Gabija Siurbyte. Žinau, visa tai tik karjeros pradžia, tačiau širdžiai be galo artima ir prasminga. Pagaliau jaučiuosi esanti ten, kur labai seniai svajojau būti.

Jei darytumėte viską nuo pradžių, ką darytumėte kitaip?

Šią akimirką manau, kad nieko kitaip nedaryčiau. Viską kartočiau nuo pradžių.

Ar baisu leistis į gyvenimo nuotykius?

Į gyvenimo nuotykius leistis ir savo komforto zoną palikti užnugaryje yra be galo smagu. Didžiausi sunkumai prasideda jau vėliau, kai starto linija peržengta, tačiau tada jau nebėra kada galvoti apie baimes, nes reikia ieškoti išeičių iš įvairių situacijų. Man atrodo, tai tiesiog jau tapo mūsų su vyru gyvenimo būdu. Jeigu kasdienybėje nėra iššūkių, ji pasidaro pernelyg nuobodi ir mes tuos iššūkius susikuriam – planuojam naujas keliones, naujus maršrutus arba grįžtam į senuosius išmokti dar neišmoktų pamokų.

Kaip vyko pasiruošimas kelionei?

Jeigu klausiate apie pasiruošimą kelionei į Filipinus, 2019-aisiais, tai jis vyko labai nuosekliai. Žinoma, buvo daug nerimo, nežinios ir chaoso, bet viską išsisiprendėme, o tiksliau – išsprendė mano vyras. Suradome, kam nuomosime savo būstą, išėjome iš darbų, užpildėme visus reikiamus dokumentus kelionei, pasidarėme rekomenduotinus skiepus, išsiaiškinome, kaip į kitą pasaulio pusę skraidinti savo australų aviganį Paiko, susiradome laikinus namus Filipinuose, nusipirkome lėktuvo bilietus ir išskridome.

Kokie nuostabiausi dalykai gyvenant čia?

Filipinuose visada šilta ir dažnai šviečia saulė, vietiniai žmonės yra labai jautrūs ir draugiški, čia pat auga skaniausi pasaulio mangai ir ananasai, daugybė viliojančių vietų yra pasiekiamos ranka. Tarkim, norime surfinti ant vienų geriausių pasaulio bangų, per valandą lėktuvu galime pasiekti Siargao salą. Norime pamatyti kitą pasaulį, per 4–5 valandas galime atsidurti Japonijoje ir t.t.

Gyventi taip kaip gyvenat. Kas buvo sunkiausia per visą šį laiką?

Iki šiol yra sunku susikurti savo socialinį ratą, sunku prisitaikyti prie kultūros, kurioje viskas vėluoja. Mano vyras juokauja, kad esu tikra vokietė – labai mėgstu planuoti ir tiesiog džiaugiuosi, kai viskas vyksta laiku. Filipinai, deja, yra šalis, kuri šiuo atžvilgiu kaskart mėgina mano kantrybę. Taip pat labai sunku prisitaikyti prie tam tikro vietinių gyvenimo būdo, kur, tarkim, labiau pasiturintys žmonės turi pagalbininkus, tvarkančius namus, gaminančius maistą, padedančius prižiūrėti vaikus ir t.t., už, tarkim 300 Eur. per mėnesį. Man, vakarietei, tai panašu į žmonių išnaudojimą. Kita vertus, aš suprantu, kad tokius darbus dirbti gebančių žmonių, pavyzdžiui, sostinėje Maniloje yra be galo daug. Ir, kad 300 Eur per mėnesį, tiems darbuotojams yra daug. Tad kur kas geriau yra sukurti tokiems žmonėms darbo vietas ir prisidėti prie to, jog jie turėtų už ką pavalgyti ir susimokėti už būstą. Taigi mes turime pagalbininkę Ching. Vis tik, nors ir suprantu, jog įdarbinę ją, darome gerą darbą, man vis tiek tas atlygis atrodo per mažas, todėl aš dažnai Ching palepinu įvairiais daiktais, skanėstais, laisvadieniais.

Ką patartumėt žmonėms svajojantiems apie tokį gyvenimo būdą?

Mano patarimas labai banalus. Tiesiog – padaryti viską, kad galėtumėte įgyvendinti savo svajonę. Dar nesu girdėjusi nė vienos istorijos apie žmogų, kuris turėjo svajonę, jos siekė ir nepasiekė. Visi pasiekia, kai labai nori ir deda visas pastangas. Kartais, žinoma, mes įsivaizduojame tik vieną svajonės įgyvendinimo kelią, tačiau pradėjus ją įgyvendinti, dažnai atsiveria ir antras, ir trečias, ir net ketvirtas keliai. Kažkuris vis tiek nuveda tikslo link. Gyvenam tik vieną kartą, todėl jeigu jums patinka keliauti ir vilioja tolimi horizontai, pradėkite veikti jau dabar.

Kokie pirmieji žingsniai ruošiantis savo gyvenimo nuotykiams?

Pirmiausia tiesiog suprasti, ko ir kodėl to norite. Tada – kaip tai pasiekti. Galiausiai tiesiog pradėti siekti.

Kokie ateities planai?

Kai persikėlėme į Filipinus, supratau, kad gyvenime, tikriausiai, absoliučiai viskas įmanoma, todėl dabar mėgstu daug ir drąsiai svajoti. Tad didžiausi 20-ties metų į priekį planai – parašyti scenarijų Holivudui ir persikelti gyventi į Dolomitus arba Havajus.

Sekite Ramintos nuotykius socialinėse medijose:

Instagram: raminta_the_wanderer

 

 

en_USEnglish