Ne visos kelionių istorijos prasideda nuo drąsaus sprendimo viską mesti ir išvykti. Kai kurios gimsta tarp kasdienybės ir svajonių, tarp stabilumo ir noro pažinti pasaulį.
Malvinos gyvenime telpa ir įprasta darbo diena, ir spontaniškai nupirkti lėktuvo bilietai, ir ilgi savaitgaliai Lietuvos gamtoje, ir pasaulio kryptys, kurios keičia požiūrį į gyvenimą. Ji tiki, kad nebūtina rinktis kraštutinumų – galima gyventi stabiliai ir kartu po truputį pildyti savo pasaulio žemėlapį.
Papasakokite savo istoriją.
Mano istorija – ne apie kardinalius gyvenimo pokyčius, išėjimą iš samdomo darbo ar persikėlimą į egzotišką šalį.
Tai istorija apie balansą. Apie gyvenimą, kuriame telpa darbas nuo 8 iki 17 valandos, kasdienybė, namų įsirengimas, santykiai ir… kelionės, tapusios neatsiejama mano gyvenimo dalimi.
Man svarbus stabilumas, bet lygiai taip pat svarbu turėti laisvę planuoti, svajoti ir keliauti – pažinti pasaulį. Naujas bilietas, nauja kryptis, nauja patirtis.
Kaip kilo mintis pakeisti (praplėsti) savo gyvenimą kelionėmis?
Kelionės į mano gyvenimą atėjo gana vėlai – apie 25-uosius metus. Tačiau tai, kas prasidėjo kaip smalsumas, greitai virto aistra. Šiandien man – 34-eri, o aplankytų šalių skaičius viršija trisdešimt ir vis dar pildosi.
Manau, nebūtina gyventi kraštutinumais. Galima turėti stabilų gyvenimą ir tuo pačiu po truputį žvalgytis po pasaulį. Viskas prasideda nuo prioritetų. Tiesiog reikia išdrįsti ir prisiminti, kad niekada nevėlu pradėti – just do it. Tiesiog imk ir nusipirk bilietą.
Didžiausios pamokos, kurias išmokote keliaudama?
Kelionės – tai ne tik vietų keitimas. Man jos reiškia pasaulio pažinimą, kuris keičia viską. Kelionės praplečia akiratį, keičia požiūrį į gyvenimą, žmones ir aplinką, skatina asmeninį tobulėjimą, kūrybiškumą ir didina empatiją.
Keliaudami keičiamės patys – stilius, manieros, mentalitetas, net sapnai tampa turtingesni, nes atsiranda daugiau potyrių. Kelionės formuoja asmenybę, padeda geriau pažinti save, o svarbiausia – išlaisvina, suteikia daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi kasdieniniame gyvenime.
Kokie nuostabiausi dalykai keliaujant ir gyvenant tarp skirtingų pasaulių?
Mano TOP 5 aplankytos kryptys:
Jordanija.
Mistinis ir autentiškas kraštas. Kelionė laiku atgal, kurioje sužavėjo vienas iš septynių pasaulio stebuklų – Petra, istorinė architektūra, nukelianti į beduinų laikus. Wadi Rum raudonoji dykuma paliko jausmą, lyg būčiau lankiusis Marso planetoje. O pabaigai – poilsis Akaboje prie Raudonosios jūros, pakeliui aplankant unikalų gamtos darinį – Negyvąją jūrą. Nors prieiga prie jos buvo daug patogesnė iš Izraelio pusės, kurioje taip pat teko lankytis.
Amerikos vakarinė dalis.
Tai kelionė, kurioje pats kelias tapo pagrindiniu herojumi. Beveik 4000 kilometrų automobiliu per keturias valstijas – Kaliforniją, Nevadą, Jutą ir Arizoną – su muzika, besikeičiančiais peizažais ir visišku laisvės jausmu. Tai kelionė per visiškai skirtingus pasaulius vienoje šalyje – nuo Ramiojo vandenyno pakrantės Malibu iki nesibaigiančių kelių dykumoje. Kiekvienas nuvažiuotas kilometras keičia vaizdą: kalnai, miškai, kanjonai ir šeši aplankyti nacionaliniai parkai, kuriuose keičiasi suvokimas apie mastelį. Sekvojų miškas leidžia pajusti, koks mažas gali būti žmogus, Zion ir Grand Canyon atima žadą savo didybe, o Death Valley parodo gamtos ekstremalumus. Visa tai – šalia modernių miestų ir ikoninių vietų. Las Vegasas – nuodėmių miestas, kuris niekada nemiega, su drąsia, teatrališka architektūra, primenančia nuolatinį šou. Holivudas su kino studijomis primena, kiek daug istorijų gimė būtent čia ir kaip stipriai ši vieta suformavo pasaulio vaizduotę.
Honkongas.
Labai įdomus miestas – tikras skruzdėlynas. Dangoraižiai, šventyklos, maistas, žmonės, transportas, garsai, turgūs ir neoninės šviesos čia susilieja į vieną kvadratinį metrą. Ideali kryptis kaip tarpinė stotelė keliaujant į Filipinus, Balį, Tailandą ar Vietnamą. Be to, skrydžių kainos neretai būna mažesnės.
Bali.
Sakyčiau, Balį arba įsimyli, arba ne. Ši sala reikalauja sąmoningo pasirinkimo – reikia žinoti, kur keliauji ir ko tikėtis. Aš Balyje praleidau mėnesį ir tikrai ją įsimylėjau. Ji atsiskleidė kaip kontrastų sala: triukšmingos gatvės ir absoliuti tyla džiunglėse, turistinės vietos ir autentiški kaimai, aktyvus gyvenimo ritmas ir visiškas lėtumas. Čia atradau tikrą gamtos egzotišką oazę – ryžių terasas, krioklius ir džiunglių žalumą, natūralią estetiką be jokio dirbtinumo. Balį taip pat nustebino tuo, kaip lengva čia gyventi: gražūs ir nebrangūs butikiniai viešbučiai su vaizdu į džiungles, privatūs baseinai, puikūs restoranai, draugiški žmonės ir jausmas, kad viskas vyksta šiek tiek paprasčiau.
Italija.
Mano mėgstamiausia šalis Europoje. Apie Italiją daug nesiplėsiu, bet tai vienintelė šalis, į kurią vis grįžtu ir kurios vis negana.
Kai planus pakoreguoja gyvenimo prieskoniai
Šių metų sausį buvau suplanavusi itin įdomią kryptį – safarį Kenijoje, arbatų laukus, pažintį su masajų gentimi ir pabaigai Zanzibarą, simboliškai nusiplauti savanos dulkes. Tačiau nutiko „gyvenimas“: sunkus gripas, vėliau – protinio danties rovimas, ir vietoj safario teko rinktis lovos režimą. Kelionę teko atšaukti likus savaitei iki išvykimo. Laimei, bent dalinai Fortūna nusišypsojo – skrydžių bilietus pavyko konvertuoti į kelionių kreditus, tad Afrika niekur nedingo, ji tiesiog persikėlė į vėlesnius planus. Tokios situacijos primena, kad ne viskas vyksta pagal planą – kartais ne itin maloniai, bet su savais gyvenimo prieskoniais.
Ateities planai
Nors pastaroji patirtis parodė, kad net kruopščiai sudėlioti planai gali kisti, smalsumas pasauliui išlieka labai didelis. Džiugina ir tai, kad dar liko daug neaplankytų šalių, o mano „must visit“ sąrašas po kiekvienos kelionės ne trumpėja, o tik pildosi.
Šį pavasarį kartu su sužadėtiniu planuojame kelionę automobiliu po Europą – per tris savaites aplankysime septynias šalis. Intensyvu? Tikrai taip. Bet toks ritmas man įprastas. Kelionės man nėra lygu atostogoms – jose noriu visko: pamatyti, paragauti, patirti kuo daugiau. Pailsėti galiu ir grįžusi namo.
Vasaras dažniausiai renkuosi leisti Lietuvoje. Labai myliu lietuvišką gamtą, todėl beveik visi savaitgaliai praeina prie ežerų. Apsistojame ne tik nameliuose, bet dažnai renkamės ir atokius, privačius kempingus su palapine.
Toks poilsis man – tikras „restartas“. Kai patogumų minimaliai, lieka tik esmė: pasirūpinti paprastais kasdieniais dalykais. Rytai prasideda maudynėmis ežere, tada laužas, karšta arbata ir maisto gaminimas gryname ore. Dieną – pasiplaukiojimai valtimi, pasivaikščiojimai miške, o vakare – laužas, tyla, pokalbiai ir vyno taurė po atviru dangumi.
Toks laikas primena, kiek nedaug iš tiesų reikia gerai savijautai, ir leidžia visiškai atsijungti nuo kasdienio tempo.
Rudenį laukia sugrįžimas į Aziją – šį kartą Pietų Korėja ir Japonija. Šios šalys mane itin žavi savo estetika, kultūra ir gebėjimu derinti tradicijas su modernumu.
Kalbant apie estetiką – ji man labai svarbi tiek gyvenime, tiek kelionėse. Man patinka fotografuoti, filmuoti ir įamžinti kelionių momentus. Todėl savo „Instagram“ dalinuosi pasauliu, kurį matau per savo estetikos prizmę: realiomis kelionių patirtimis, maršrutais, patarimais ir, žinoma, kruopščiai atrinktomis estetiškomis vietomis.


