Ričardo ir Vilmos istorija:  „Kur yra noras, ten atsiranda galimybės, ir visos priemonės tam įgyvendinti.“

Susipažinkite, Vilma ir Ričardas, pora, kuri vienos kelionės metu, spontaniškai nusprendė vieniems metams išvykti ir pagyventi Azijoje. Ir kol kas, tai buvo geriausias ir spontaniškiausias sprendimas kokį yra priėmę.

Papasakokite savo istoriją.

Ričardas: mes su Vilma, jau kurį laiką dirbam sau. Ir pernai, kovo mėnesį, vienos kelionės metu, labai spontaniškai nusprendėm vieniems metams išvykti ir pagyventi Azijoje.

Kaip gyvenimas atrodė anksčiau?

Ričardas: prieš išvykstant į šią kelionę, mes gyvenome Vilniuje. Gyvenimas žinoma buvo kitoks, bet palyginus, kaip gyvenam dabar, tai galim sakyti, kad pasikeitė tik gyvenamoji vieta, žinoma patirtys kitokios, bet realiai mūsų gyvenimo kokybė nepasikeitė. Kai gyvenom Lietuvoje, dirbome nuotoliniu būdu, tai atvykę į Aziją, dirbam tuos pačius darbus. Tiktai tie metai turi įtakos, jaučiam, kad šiek tiek pasikeitėm patys viduje. Bet man atrodo, kad bet kokios patirtys mus ir formuoja. Šie metai buvo mums labai prasmingi, reikšmingi ir davė daug visokių naujų idėjų, gerų emocijų.

Kaip kilo mintis išvažiuoti metams pagyventi Azijoje?

Ričardas: mes labai spontaniškai sugalvojom. Kadangi per karantiną, dvejus metus, niekur beveik nekeliavom, buvom užsidarę Lietuvoje, norėjome kažkokios avantiūros. Pagyventi ten, kur šilta ir sugalvojome išvykti į Balį. Taip ir gimė viskas labai spontaniškai.

Didžiausios pamokos kurias išmokote kelionėje?

Ričardas: kaip anksčiau minėjome, čia Balyje, žmonės gyvena kitaip, nesilygina, nežiūri kaip gyvena kaimynas. Tai šie dalykai per metus laiko įsirėžė. Atrodo šią dalį parsivešime su savimi.
Įsitikinome kad jei priimi sprendimą, idėją ir ją įgyvendini, įgyji daugiau pasitikėjimo savimi. Nusprendi, darai ir padarai.

Gal atradote, sužinojote naujų dalykų apie save?

Ričardas: mes abu atvykę į Aziją po mėnesio – dviejų pradėjome naujas veiklas iš esmės, tai čia buvo mums didžiausias atradimas. Mes tas idėjas turėjome seniai, bet vis neprisiruošdavome jų įgyvendinti. Kai mes atvykome į Balį, pradėjome tiems dalykams skirti daugiau dėmesio ir dabar tai yra realiai pagrindinės mūsų veiklos. Tai mums ir buvo didžiausi atradimai.

Jei darytumėte viską nuo pradžių, ką darytumėte kitaip?

Ričardas: mes su Vilma esame vieningos nuomonės, kad nieko nekeistumėme. Iš tikrųjų pas mus viskas labai gerai susiklostė.
Vilma: mes kažkaip nelinkę planuoti. Mes taip ir nusprendėm, kad darysim taip kuria linkme ves likimas.
Turėjome kažkokių įsivaizdavimų kur gyvensime ir panašiai. Kai atsikraustėme, mums patiko vienoje vietoje, tai ten ir pasilikome. Tai iš tikrųjų irgi nieko nekeisčiau ir palikčiau, kad susidėliotų savaime geriausiu mums keliu.

Ar baisu leistis į gyvenimo nuotykius?

Ričardas: su Vilma vieningai atsakome kad ne. Mes esame pratę išeiti iš komforto zonos. Tai dėl to, mums nebaisu taip kaip būna savotiški mikro iššūkiai. Gal todėl, kad neturėjome labai didelių iššūkių. Su mielu noru viską karotume. Tiktai dabar esame pasiilgę Lietuvos. Ir tie metai užsienyje, Azijoje, buvo savotiška vienkartinė avantiūra. Dabar nieko neplanuojam, bet ateityje jeigu sugalvotume, būtų noro, su mielu noru leistumėmės į tokią ar panašią avantiūrą.

Kaip vyko pasiruošimas kelionei?

Ričardas: prieš išvažiuojant labai laukėme kelionės. Norėjome daug greičiau išvažiuoti. Bet užtrukom vos ne du mėnesius nuo to momento kai gimė idėja, iki to momento kada mes išvažiavome. Manėme kad išvažiuosime per dvi savaites. 😊 Labai norėjome ir buvom užsidegę šita idėja. Bet išvykome po šešių savaičių. Paskutines savaites buvo daug streso, visokių reikalų, kaip išsikraustymas iš buto ir panašiai.

Kokie nuostabiausi dalykai gyvenant Balyje?

Ričardas: nuostabiausia čia – žmonės. Taip pat kultūriniai skirtumai. Čia, Balyje, visai kitas pasaulis.
Čia nesijaučia vertinimai vieni kitų. Visi tokie žemiški, vienodi ir tokie laisvi. Nėra to kaip Europoje, ypač Lietuvoje, kur didelis dėmesys dėl apsirengimo, kartais negali apsirengti bet kaip, nes pradedi galvoti o ką žmonės pagalvos ir panašiai. Tai čia, Balyje, yra laisvė būti savimi. Čia yra daug paprastumo, lengvumo, žmonių gerumo. Pats Balis yra savotiška utopija.

Gyventi taip kaip gyvenat. Kas buvo sunkiausia per visą šį laiką?

Ričardas: neįvardintume nieko kas buvo išskirtinai sunku. Gal tik Balyje sudėtinga su transportu, susisiekimu.
Taip pat gal norėtųsi kad būtų tvarkingiau. Pvz.: neišeisi ramiai pasivaikščioti, nes kad ir yra šaligatviai, bet tie šaligatviai duobėti, daug šiukšlių, purvina, nėra tos mums europiečiams įprastos tvarkos. Kaip Europoje mes pripratę prie tvarkos, trūksta to konkretumo kada būna viskas aišku kaip kas vyksta, o čia, Balyje, visai kitoks pasaulis. Tai prie to priprasti užtrunka laiko.
Vilma: bet mes ir nesitikėjome kad bus kitaip. Mes apie tai žinojome.
Ričardas: Balyje esu buvęs ir prieš tai, tai man nebuvo nauja ir žinojau ko tikėtis, tik buvo neramu dėl Vilmutės, nes žinojau kaip jai patinka tvarka ir higiena. Buvo šiek tiek neramu, kad jei nepatiks, teks kažkur kitur važiuoti. Bet viskas buvo gerai, pripratom.

Ką patartumėt žmonėms svajojantiems apie tokį gyvenimo būdą?

Vilma: jeigu kalbant apie darbą sau, taip vadinamą „Digital Nomad“ (vert. Darbo būdas), turbūt pastaruosius metus panašiai taip ir gyvenam.
Tai patarimas – nebijoti pokyčių, klausyti širdies, nebijoti išeiti iš komforto zonos į nežinomybę. Tiesiog daryti ir eiti ten, kur veda širdis. Taip pat nebijoti prisiimti atsakomybės už save, savo veiksmus, pasitikėti savimi. Kur yra noras, ten atsiranda galimybės ir visos priemonės tam įgyvendinti. Nereikia galvoti, kad gal po penkių metų to nenorėsi daryti tai ką darai, tai vadinasi nueisi kitu keliu. Čia yra tas mažas laiptelis ir jei mes jo nežengsime neatkeliausime ten kur lemta atkeliauti.

Kokie pirmieji žingsniai ruošiantis savo gyvenimo nuotykiams?

Ričardas: pirmiausia priimti sprendimą, kad tu nori tą padaryti ir po to automatiškai viskas dėliojasi. Mūsų atveju kai mes skridome toli nuo Lietuvos, turėjome įsigyti bilietus, atlaisvinti butą, išsikraustyti iš ofiso. Viskas susidėliojo kai šitie dalykai buvo išspręsti. Svarbiausia priimti sprendimą ir nebijoti. Žengti pirmą žingsnį negalvojant apie aštuntą žingsnį. Po pirmo žingsnio planuoti antrą žingsnį ir taip po vieną į priekį.

Kokie ateities planai?

Ričardas: planuojam grįžti į Lietuvą, bet mūsų gyvenimas, mūsų veikla nesikeičia, keičiasi tik gyvenamoji vieta. Grįžtam namo, į Lietuvą, į mylimą Vilnių. Turim ten savo artimuosius, draugus, labai jų pasiilgom.
Kol kas neplanuojam nieko avantiūristiško, kaip šitie metai Azijoje. Bet suprantame, kad būsime ne prieš išvykti kelionei dviem – keturiems mėnesiams. Vieneri metai mums pasirodė per ilgai būnant toli nuo namų, artimųjų. Bet ateityje norėtumėme turėti tokią tradiciją, kaip kiekvienais metais išvykti dviem – trims mėnesiams kitur.

Sekite Vilmos ir Ričardo nuotykius socialinėse medijose:

Instagram: https://www.instagram.com/du.dundukai/
Vilmos Instagram: https://www.instagram.com/vkaraleviciute/
YouTube kanalas: https://www.youtube.com/@dudundukaiazijoje3033

en_USEnglish